Mechanikas kolegoms gali būti ir rytinės kavos meistras, ir žmogus, kurio ramybė padeda komandai įveikti sudėtingą dieną. Sandėlio operatorius gali pirmas pastebėti, kad naujam kolegai reikia pagalbos, o pardavimo konsultantė – išgirsti daugiau, nei klientas pasako garsiai.
Apie tai dažniausiai nerašoma gyvenimo aprašyme. To neparodo ir pareigų pavadinimas. Tačiau būtent šios žmogaus savybės dažnai lemia, kaip jis dirba, prisideda prie komandos ir reaguoja į netikėtas situacijas.
Mes žvelgiame plačiau nei kandidato CV ar ankstesnės pareigos. Siekiame pažinti žmogų, jo istoriją, darbo būdą ir stiprybes, kurios ne visada telpa pareigybių aprašyme. Profesinė patirtis yra svarbi, tačiau ji atskleidžia tik dalį žmogaus galimybių.
Toks požiūris padeda kandidatui būti pastebėtam ne tik dėl to, ką jis jau dirbo, o darbdaviui – pamatyti žmogų, galintį kurti vertę konkrečioje komandoje.
Kodėl asmeninės savybės tampa vis svarbesnės?
Gebėjimas bendradarbiauti, prisitaikyti, kritiškai mąstyti, spręsti problemas, išgirsti kitą ir prisiimti atsakomybę – tai asmeninės savybės, kurioms skiriame ypatingą dėmesį. Jas ne visada galima įvertinti pagal gyvenimo aprašymą – dažniausiai jie atsiskleidžia konkrečiose darbo ir kasdienėse situacijose.
Darbo rinkai sparčiai keičiantis, darbdaviams svarbu ne tik tai, ką žmogus moka šiandien, bet ir kaip greitai jis mokosi bei prisitaiko. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, iki 2030 m. pasikeis maždaug 39 proc. pagrindinių darbuotojams reikalingų įgūdžių. Tai reiškia, kad darbuotojams vis dažniau teks perprasti naujas technologijas, procesus ir darbo būdus.
Išmokti valdyti naują įrangą ar atlikti konkrečią užduotį dažnai galima gana greitai. Tačiau gebėjimas išlaikyti ramybę, prisiimti atsakomybę, išgirsti kolegas ir kartu ieškoti sprendimo ugdomas ilgiau. Šios savybės ypač svarbios tada, kai planai netikėtai pasikeičia arba komandai tenka greitai prisitaikyti prie naujos situacijos.
Todėl profesinė patirtis nėra vienintelis kriterijus. Noras mokytis, lankstumas ir gebėjimas bendradarbiauti gali tapti svarbiu pranašumu net ir tuomet, kai kandidatas dar neturi visų konkrečiam darbui reikalingų žinių.
Požiūris kartais nusveria žinių trūkumą
Žmogus, kuris nori mokytis ir nebijo klausti, gali greitai perprasti tai, ko dar nemoka. Jis lengviau įsilieja į komandą ir drąsiau susitvarko su naujomis situacijomis. Tą patį pastebi ir darbdaviai: darbuotojų trūkumą jie dažnai sieja ne tik su kvalifikacijos, bet ir su motyvacijos stoka. Todėl smalsumas, lankstumas, atsakingumas ir noras padėti kolegoms gali būti tokie pat svarbūs kaip pažymėjimas ar darbo stažas.
Būtent todėl trumpesnė patirtis ar ankstesnių pareigų pavadinimas, tiksliai neatitinkantis siūlomos pozicijos, nebūtinai užkerta kelią naujoms galimybėms. Mums svarbu suprasti ne tik tai, ką žmogus jau moka, bet ir tai, ko jis galėtų išmokti bei kokiomis stiprybėmis papildytų būsimą komandą.
Kaip padedame pastebėti kandidato stiprybes?
Ne visi moka apie save papasakoti – ir tai nėra trūkumas. Dėl šios priežasties pokalbis su mūsų konsultantu nėra vien gyvenimo aprašymo punktų aptarimas. Kalbėdamiesi apie konkrečias situacijas padedame kandidatui pastebėti ir įvardyti savo stiprybes, geriau suprasti lūkesčius bei įvertinti, kokioje darbo aplinkoje jis galėtų geriausiai atsiskleisti.
Mūsų „Gi Group“ konsultantai specializuojasi pagal veiklos sritis ir pažįsta gamybos, logistikos, sandėlių bei elektronikos įmonių kasdienybę. Todėl galime įvertinti ne tik formalų kandidato tinkamumą, bet ir tai, ar jo darbo būdas, lūkesčiai bei asmeninės savybės dera su konkrečia komanda ir jos darbo tempu.
Ką toks požiūris suteikia darbdaviui?
Užpildyta pozicija dar nereiškia, kad pasirinktas tinkamas žmogus. Atrankos trukmė, įdarbinimo kaina ar kandidatų skaičius padeda vertinti procesą, tačiau neparodo, kaip naujas darbuotojas įsilies į komandą ir ar norės joje likti.
Todėl prieš siūlydami kandidatą siekiame pažinti ir pačią įmonę: kokia komanda žmogaus laukia, kaip atrodo įprasta pamaina, kokie sunkumai kyla kasdienybėje ir kaip priimami nauji darbuotojai. Tik supratę abi puses galime ieškoti ne žmogaus, kuris formaliai atitinka pareigybės aprašymą, o tokio, kuris konkrečioje aplinkoje galėtų iš tiesų gerai dirbti.
Darbdaviui toks požiūris gali reikšti sklandesnį naujo darbuotojo įsiliejimą, geresnį suderinamumą su komanda ir didesnę tikimybę, kad žmogus darbovietėje liks bei augs.
Dažnai užduodami klausimai apie asmenines savybes
- Ar asmeninės savybės svarbios dirbant gamyboje ar sandėlyje?
Taip. Šiuose darbuose rezultatas dažnai priklauso nuo visos komandos, todėl vieno žmogaus atsakomybė, atidumas ir gebėjimas bendradarbiauti gali paveikti visos pamainos darbą.
- Ar galima gauti darbą be patirties?
Taip. Daliai mūsų siūlomų darbų ankstesnė patirtis nebūtina. Reikiamų įgūdžių kandidatai išmoksta darbo vietoje, o kai kurioms pozicijoms galime padėti gauti reikalingą pažymėjimą.
- Ką daryti, jei nemoku apie save papasakoti?
Nebūtina vardyti savo savybių. Per pokalbį aptariame konkrečias situacijas iš darbo ar kasdienybės, o iš jūsų atsakymų padedame pastebėti ir įvardyti jūsų asmenines stiprybes.
- Ar asmenines savybes galima ugdyti?
Taip. Jos stiprėja per patirtį – dirbant su žmonėmis, sprendžiant problemas, mokantis iš grįžtamojo ryšio ar bendradarbiavimo.
- Darbo pasiūlymai ir asmeninių savybių testas
Turime darbo pasiūlymų gamybos, logistikos ir elektronikos įmonėse bei sandėliuose įvairiuose Lietuvos miestuose. Peržiūrėkite juos ir atraskite jums tinkamą darbą.
Norite sužinoti, kokios jūsų savybės slypi už pareigų pavadinimo? Atlikite trumpą testą – galbūt jis patvirtins tai, ką apie save jau žinojote, o gal padės atrasti iki šiol nepastebėtų stiprybių.
Šaltiniai: Pasaulio ekonomikos forumo „Future of Jobs Report 2025“; Užimtumo tarnybos darbdavių nuomonės tyrimas, 2025 m. lapkritis-gruodis.










